Namų priemonės nuo niežtinčios galvos odos: ką verta išbandyti, o ko ne

Jei prieš pirkdami ką nors naujo ieškote priemonės virtuvės spintelėje, žinokite, kad penkios dažniausiai rekomenduojamos priemonės nuo niežtinčios galvos odos nėra vienodai patikimos. Arbatmedžių aliejus ir alavijas buvo išbandyti placebu kontroliuojamuose klinikiniuose tyrimuose ir abu pasirodė veiksmingesni už placebą mažinant pleiskanojimą ir niežėjimą. Kokosų aliejaus poveikį rodo ne toks ryškūs ir nevienareikšmiai ilgesnio tyrimo rezultatai: jame buvo stebima galvos odos mikroorganizmų populiacija, o ne tiesiogiai vertinami simptomai. Obuolių sidro acto reputacija remiasi teoriškai įtikinamu veikimo principu, tačiau jo poveikis pleiskanoms ar niežėjimui iš tiesų niekada nebuvo tirtas. O valgomoji soda gali pabloginti niežtinčios galvos odos būklę dėl konkrečios priežasties, tad tai ne vien priemonė, kurios veiksmingumas neįrodytas.

• Arbatmedžių aliejus: kontroliuojamame 126 žmonių tyrime keturias savaites kasdien naudotas 5 % šampūnas buvo veiksmingesnis už placebą ir mažinant galvos odos simptomus, ir niežėjimą; apie rimtą šalutinį poveikį nepranešta.
• Alavijas: placebu kontroliuojamo tyrimo metu 30 % emulsija, naudota du kartus per dieną, daugumai seborėjiniu dermatitu sergančių žmonių sumažino pleiskanojimą ir niežėjimą, tačiau ji mažina diskomfortą, o ne veikia pagrindinę priežastį.
• Kokosų aliejus: naudojant jį du kartus per savaitę, per 16 savaičių galvos odos bakterijų ir grybelių pusiausvyra pakito į sveikesnę pusę, tačiau kasdienių simptomų pokytis buvo mažesnis, o nustojus naudoti aliejų poveikis buvo ne toks ilgalaikis.
• Obuolių sidro actas: jo priešgrybelinis poveikis įrodytas tik laboratorijoje, bet ne atliekant galvos odos tyrimą, o ant odos paliktas neskiestas actas gali sukelti cheminį nudegimą.
• Valgomoji soda: jos šarmingumas gerokai viršija natūralų galvos odos pH, todėl ji gali dar labiau sudirginti galvos odą, o nė vienas tyrimas neįrodė, kad ji padeda gydyti pleiskanas ar niežėjimą.

Kodėl iš tiesų niežti galvos odą

Prieš vertinant bet kurią priemonę, pravartu žinoti, ką ji turėtų veikti. Beveik kiekvieno žmogaus galvos odoje yra mieliagrybis Malassezia. Jis minta odos gaminamais riebalais, o tam naudojamas fermentas lipazė skaido sebumą į šalutinį produktą, vadinamą oleino rūgštimi (šaltinis: Seborėjinis dermatitas ir pleiskanos: išsami apžvalga). Tik maždaug pusė žmonių į oleino rūgštį reaguoja pleiskanojimu, niežėjimu ir uždegimu, todėl vien grybelio buvimas nepaaiškina, kodėl vieno žmogaus galvos oda rami, o kito – ne. Ši aplinkybė nustato kartelę visoms toliau aptariamoms priemonėms: ar jos pakeičia grybelio ar riebalų aplinką, kurioje jis gyvena, numalšina po to kylantį uždegimą, ar neatlieka nei vieno, nei kito.

Obuolių sidro actas: populiarus, bet neištirtas

Obuolių sidro actas – pirmoji priemonė, kurios griebiasi žmonės, ir jos veikimo logika nėra nepagrįsta. Acto rūgštis gali laikinai sumažinti galvos odos pH, o laboratoriniais tyrimais nustatyta, kad ji šiek tiek veikia kai kuriuos grybus. Tačiau nė vienas iš šių dalykų nebuvo tirtas su iš tiesų niežtinčia ar pleiskanojančia galvos oda: nėra atlikta klinikinių tyrimų, kuriuose obuolių sidro actas būtų specialiai vertinamas kaip priemonė nuo pleiskanų ar niežėjimo, tad internete sklando ne išmatuotais rezultatais, o asmenine patirtimi paremtos istorijos (šaltinis: Ar galiu naudoti obuolių sidro actą nuo pleiskanų?). Jei vis tiek norite išbandyti, gerai jį praskieskite ir nuplaukite, o ne palikite kelioms valandoms, nes ant odos paliktas neskiestas actas gali iš tiesų sukelti cheminį nudegimą.

Arbatmedžių aliejus: priemonė, kurios veiksmingumas iš tiesų ištirtas

Tai reta namų priemonė, kuri iš tiesų buvo išbandyta svarbiu būdu. Atsitiktinių imčių placebu kontroliuojamame tyrime 126 žmonėms buvo skirtas arba 5 % arbatmedžių aliejaus šampūnas, arba placebas; šampūnas naudotas kasdien keturias savaites. Bendras galvos odos simptomų įvertis gydymo grupėje pagerėjo maždaug 41 %, o placebo grupėje – apie 11 %. Niežėjimas taip pat sumažėjo labiau, o nė vienoje grupėje nepranešta apie rimtą nepageidaujamą poveikį (šaltinis: Arbatmedžių aliejaus šampūnas pleiskanoms gydyti). Svarbu prisiminti, kad tyrime naudotas praskiestas 5 % šampūnas, o ne neskiestas eterinis aliejus, tepamas tiesiai ant odos. Neskiestas arbatmedžių aliejus gali sudirginti odą ir sukelti alerginę reakciją, todėl paruoštas, praskiestas produktas labiau atitinka tai, kas iš tiesų buvo tiriama.

Kokosų aliejus: viltingi rezultatai, bet poveikis ne toks didelis, kaip gali pasirodyti

Iš pirmo žvilgsnio kokosų aliejaus veiksmingumą patvirtinantys duomenys atrodo įtikinami, tačiau atidžiau juos panagrinėjus paaiškėja daugiau niuansų. 16 savaičių trukusiame tyrime buvo stebima 140 moterų galvos odos mikrobioma; 70 iš jų turėjo pleiskanų. Nustatyta, kad du kartus per savaitę naudojant kokosų aliejų padaugėjo su sveika galvos oda siejamų bakterijų, o pleiskanų grupėje sumažėjo su jomis siejamų grybelių (šaltinis: Ilgalaikis galvos odos mikrobiomos ir kokosų aliejaus tyrimas). Tai tikras tyrimo rezultatas, tačiau buvo vertinamos bakterijų ir grybelių populiacijos, o ne kasdienis niežėjimas ar pleiskanojimas; nustojus aliejų naudoti, pokyčiai buvo mažiau nuoseklūs. Taip pat verta žinoti, kad mokslininkai iš tiesų nesutaria: diskutuojama, ar kokosų aliejaus riebalų rūgštys, įskaitant lauro rūgštį, atima iš Malassezia tai, ko jai reikia, ar, kai kurių aiškinimų duomenimis, ją maitina. Todėl sąžiningiausia išvada – rezultatai viltingi, bet nevienareikšmiai, o ne galutiniai. Praktiniu požiūriu kokosų aliejus yra tirštesnis už kitas čia aptariamas priemones, todėl gali apsunkinti plonus plaukus arba jį gali tekti plauti šampūnu du kartus, kad visiškai pasišalintų.

Valgomoji soda: ją geriau palikti spintelėje

Iš visų šiame sąraše aptariamų priemonių daugiau argumentų yra prieš valgomąją sodą, o ne už ją. Sveikos galvos odos pH yra apie 5,5, o plauko stiebo pH dar rūgštesnis – maždaug 3,67. Vandenyje ištirpintos valgomosios sodos pH siekia apie 9, taigi skirtumas priešinga kryptimi yra didelis. Šis skirtumas ne išgalvotas: dermatologiniai tyrimai rodo, kad produktai, kurių pH didesnis nei 5,5, pakelia plauko kutikulę, padidina trintį tarp plaukų skaidulų ir dirgina galvos odą (šaltinis: Ar saugu plaukus plauti valgomąja soda?). Valgomoji soda neveikia nei Malassezia, nei jos gaminamos oleino rūgšties, o jokie klinikiniai tyrimai neįrodė, kad ji mažina pleiskanojimą ar niežėjimą. Kadangi ji gali dar labiau sudirginti jau sudirgusią galvos odą, o jos naudą patvirtinančių išmatuotų rezultatų nėra, šią priemonę geriau praleisti, o ne išbandyti.

Alavijas: ramina, o tyrimų duomenys – kuklūs

Alavijo veiksmingumą patvirtina tikri tyrimai, tačiau svarbu atkreipti dėmesį, kas konkrečiai buvo tiriama. Dvigubai aklo placebu kontroliuojamo tyrimo metu suaugusieji, sergantys seborėjiniu dermatitu, keturias–šešias savaites du kartus per dieną naudojo 30 % alavijo emulsiją. Pleiskanojimas ir niežėjimas sumažėjo 62 % dalyvių, o placebo grupėje – 25 % (šaltinis: Alavijas nuo seborėjinio dermatito). Tyrimas buvo atliktas su žmonėmis, kuriems diagnozuota konkreti liga, o ne su bet kuo, kam niežti galvos odą; jame vertintas komfortas ir matomas pleiskanojimas, o ne Malassezia populiacijos dydis po oda. Šis skirtumas svarbus, jei nustojus naudoti priemonę niežėjimas grįžta: alavijas ramina paviršinę reakciją, bet nebūtinai keičia tai, kas ją sukelia.

Ką daryti, jei namų priemonės nepakanka

Apsvarsčius pirmiau aptartas penkias priemones, kitas dermatologų iš tiesų rekomenduojamas žingsnis yra paprastesnis, nei galima spręsti iš daugelio internete pateikiamų patarimų: reguliariai plaukite galvą, tada išbandykite nereceptinį šampūną su veikliąja medžiaga, kurios veiksmingumą patvirtina rimti įrodymai, pavyzdžiui, cinko piritionu, salicilo rūgštimi, siera, seleno sulfidu arba ketokonazolu. Jei būklė nepagerėja, kreipkitės į dermatologą (šaltinis: Kaip gydyti pleiskanas). Jei prieš pasirinkdami norėtumėte susipažinti su visomis veikliosiomis medžiagomis nuo pleiskanų, išsamesniame jų veiksmingumo palyginime ši tema aptariama plačiau, nei čia telpa.

Šiuo atveju tinka ir toks kasdieniam naudojimui skirtas šampūnas kaip Kokosų šampūnas nuo pleiskanų. Tai šampūnas be sulfatų, kurio pagrindą sudaro iš kokosų gaunami prausikliai, o ne daugelyje buteliukų esantys stipresni sulfatai; jo sudėtyje taip pat yra veikliosios medžiagos nuo pleiskanų. Jis artimas tam, ką mėginta pasiekti keliomis pirmiau aptartomis priemonėmis, tačiau išvengiama pH neatitikimo, dėl kurio valgomoji soda yra rizikingas pasirinkimas. Tai plovimo priemonė, o ne gydomoji priemonė, todėl ji neveikia plaukų augimo ar tankumo; jos paskirtis – padėti kasdien išlaikyti komfortišką, mažiau sudirgusią galvos odą.

Jei pleiskanojimas stipresnis ir kasdien plaunant galvą nesumažėja, Šampūne nuo pleiskanų aiškiai nurodyta jo veiklioji medžiaga – piroktono olaminas. Šis šampūnas skirtas naudoti du kartus per savaitę, o ne kasdien. Daugeliui geriausiai tinka kaitalioti abu šampūnus: tikslinės paskirties šampūną naudoti dviem plovimo dienomis, o visomis kitomis dienomis – kokosų pagrindu pagamintą šampūną.

Nė vienas šampūnas ar pirmiau aptarta priemonė nepagerins plaukų tankumo, ir nė vienas jų neišgydys pagrindinės niežėjimo priežasties. Jei niežėjimas prasidėjo staiga, jį lydi skausmas, plintantis paraudimas ar iškilę gumbeliai, kreipkitės į dermatologą, užuot toliau kaitalioję spintelėje esančias priemones; atskirai aptariamos rimtesnės priežastys, kurias verta atmesti. Jei vis dar neaišku, kas sukelia niežtinčią galvos odą, kurios nepaaiškina nė viena čia aptarta priemonė, pradėkite nuo penkių labiausiai tikėtinų priežasčių, o sužinoję, su kuo susiduriate, peržiūrėkite nuoseklią jos gydymo rutiną. Susijusių straipsnių apie galvos odos sveikatą rasite ir svetainės skiltyje Naujienos.