Pleiskanų gydymas pagal įrodymus: ką iš tikrųjų daro nereceptinės veikliosios medžiagos

Šampūnas nuo pleiskanų veikia vienu iš dviejų būdų: slopina pleiskanojimą sukeliančias mieliagrybių kolonijas, padeda atkelti jau susikaupusias pleiskanas arba, kai kurių formulių atveju, daro ir viena, ir kita. Etiketėje nurodyta veiklioji medžiaga svarbesnė už reklaminius teiginius ant buteliuko priekinės pusės, nes šių sudedamųjų dalių veiksmingumo įrodymai nėra vienodai tvirti. Ketokonazolas ir cinko piritionas turi daugiausia palyginamųjų klinikinių tyrimų įrodymų; piroktono olaminas tiesioginiuose palyginamuosiuose tyrimuose veikia panašiai kaip cinko piritionas, tačiau jo įrodymų bazė menkesnė; salicilo rūgštis, akmens anglių derva ir seleno sulfidas veikia kitais mechanizmais, o kiekvienas jų turi savų kompromisų. Ne mažiau svarbu, kokią veikliąją medžiagą pasirinksite, ir tai, kiek laiko prieš nuskalaujant paliksite šampūną ant galvos odos – šį žingsnį dauguma žmonių praleidžia to net nesuprasdami.

• Pagrindinį darbą atlieka priešgrybelinės medžiagos. Ketokonazolas ir cinko piritionas turi daugiausia palyginamųjų klinikinių tyrimų įrodymų; piroktono olaminas veikia panašiai, tačiau atlikta mažiau ir mažesnių tyrimų.
• Keratolitinė medžiaga pašalina pleiskanas, bet neveikia mieliagrybių. Salicilo rūgštis atkelia negyvas odos ląsteles, kad jos pasišalintų, todėl dažnai derinama su priešgrybeline medžiaga, o ne naudojama viena.
• Sąlyčio laikas – tai, ką dauguma žmonių savo rutinoje daro neteisingai. Greitai suputojus ir nuskalavus šampūną, veiklioji medžiaga retai spėja pakankamai ilgai veikti galvos odą.
• Ne visos pleiskanos reiškia pleiskanas dėl seborėjinio dermatito. Galvos odos sausumas, seborėjinis dermatitas ir vietinio preparato, pavyzdžiui, minoksidilio, sukeltas sudirginimas gali atrodyti panašiai, tačiau juos reikia gydyti skirtingai.

Dėl ko iš tikrųjų pleiskanoja galvos oda

Malassezia yra mieliagrybis, gyvenantis beveik ant kiekvieno galvos odos paviršiaus – tiek sveiko, tiek ne – ir mintantis odos gaminamu sebumu. Riebesnėse vietose jo fermentai skaido šiuos riebalus taip, kad sudirginama aplinkinė oda, o pleiskanojimas, niežėjimas ir paraudimas yra galvos odos reakcija į šį procesą, o ne infekcija, kurią organizmas turi visiškai pašalinti. Šį skirtumą svarbu įsidėmėti, nes jis paaiškina, kodėl toliau aptariamos veikliosios medžiagos veikia vienu iš dviejų būdų: slopina mieliagrybius, kad šie sukeltų silpnesnę reakciją, arba pašalina jau susidariusias pleiskanas, užuot mėginus visiškai sunaikinti Malassezia.

Visa ši informacija taikoma įprastoms pleiskanoms, o ne sausai, įsitempusiai ir neriebiai galvos odai. Jei nežinote, kuris atvejis tinka jums, verta pirma perskaityti trumpą šių dviejų būklių palyginimą, nes pleiskanoms padedanti rutina gali dar labiau pabloginti paprastą odos sausumą.

Nereceptinės veikliosios medžiagos, įvertintos pagal įrodymus

Toliau pateiktoje lentelėje įprastos nereceptinės veikliosios medžiagos suskirstytos pagal tai, ką jos iš tikrųjų daro galvos odai ir kiek tvirti kiekvienos jų klinikinių tyrimų įrodymai, o ne pagal prekės ženklą ar reklamos teiginius.

Veiklioji medžiaga	Ką ji daro	Įrodymai	Realistiškas laikotarpis
Ketokonazolas	Priešgrybelinė medžiaga; tiesiogiai slopina Malassezia	Tvirčiausi palyginamųjų klinikinių tyrimų įrodymai iš visų aptariamų medžiagų	Reguliariai naudojant, pagerėjimas paprastai pastebimas per kelias savaites
Cinko piritionas	Priešgrybelinė medžiaga; slopina Malassezia	Tvirti palyginamieji įrodymai; dažniausiai naudojama nereceptinė veiklioji medžiaga	Panašus laikotarpis kaip vartojant ketokonazolą
Piroktono olaminas	Priešgrybelinė medžiaga; slopina Malassezia	Tiesioginiuose palyginimuose rezultatai iš esmės prilygsta cinko piritiono rezultatams, tačiau tyrimų atlikta mažiau ir jie mažesni	Panašus laikotarpis, jei naudojama nuosekliai
Salicilo rūgštis	Keratolitinė medžiaga; atkelia ir pašalina pleiskanas, tačiau neveikia mieliagrybių	Veikimo mechanizmas gerai žinomas; paprastai derinama su priešgrybeline medžiaga, o ne naudojama viena	Matomi pokyčiai dažnai pastebimi po 2–3 procedūrų
Akmens anglių derva / seleno sulfidas	Lėtina odos ląstelių apykaitą; mažina pleiskanojimą	Ilgą laiką naudojamos medžiagos, kurių veiksmingumas pagrįstas tikrais įrodymais, tačiau yra praktinių kompromisų	Nuosekliai naudojant – kelias savaites; reikia atsižvelgti į saulės poveikį ir dėmių atsiradimą

Ketokonazolas yra priešgrybelinė medžiaga, tiesiogiai veikianti Malassezia mieliagrybius, ir iš šios grupės medžiagų jo palyginamųjų klinikinių tyrimų įrodymai yra tvirčiausi. Atsitiktinių imčių tyrime, kuriame šampūnai buvo tiesiogiai lyginami, 2 % ketokonazolo šampūnas pleiskanų sunkumo įvertį pagerino 73 %, o 1 % cinko piritiono šampūnas – 67 %; šis skirtumas buvo statistiškai reikšmingas. Palyginti su placebu, skirtumas buvo dar didesnis: ketokonazolo grupėje pagerėjo būklė arba išnyko matomas pleiskanojimas 89 % dalyvių, o placebo grupėje – 44 % (šaltinis: Ketokonazolo šampūnas seborėjiniam galvos odos dermatitui gydyti: apžvalga). 1 % koncentracijos preparatas daugelyje rinkų parduodamas be recepto; šiame tyrime naudota 2 % koncentracija paprastai parduodama tik su receptu, jei apskritai yra prieinama, o dėl jos vartojimo turėtų spręsti gydytojas, o ne pirkėjas, rinkdamasis priemonę iš lentynos.

Cinko piritionas veikia taip pat – slopina mieliagrybius, užuot vien pašalinęs jų jau sukeltus padarinius, ir yra daugelio plačiai parduodamų šampūnų nuo pleiskanų veiklioji medžiaga. Minėtame tyrime jis pasirodė kaip lygiavertis palyginamasis preparatas, o Amerikos dermatologų akademija jį įtraukia į pripažintų nereceptinių veikliųjų medžiagų nuo pleiskanų sąrašą kartu su salicilo rūgštimi, siera, seleno sulfidu, ketokonazolu ir akmens anglių dervos šampūnu (šaltinis: Pleiskanos: kaip jas gydyti, Amerikos dermatologų akademija).

Piroktono olaminas slopina tuos pačius mieliagrybius ir keliuose atliktuose tiesioginiuose palyginamuosiuose tyrimuose veikia iš esmės taip pat kaip cinko piritionas. Tačiau jo įrodymų bazė menkesnė nei ketokonazolo: Europos taisyklėse nustatyta, kad nuplaunamame produkte jo koncentracija negali viršyti 1 % – tokia koncentracija naudojama ir „Quintéa“ Šampūne nuo pleiskanų – be to, jis nėra įtrauktas į JAV nereceptinių preparatų nuo pleiskanų sąrašą. Todėl visur, kur jis parduodamas, tai kosmetinė sudedamoji dalis, o ne reguliuojama vaistinė veiklioji medžiaga – svarbu tai aiškiai pasakyti.

Salicilo rūgštis veikia dar kitaip. Tai keratolitinė medžiaga, t. y. ji susilpnina ryšius tarp negyvų odos ląstelių, kad pleiskanos pasišalintų, o ne sukibtų ir vėl priliptų, ir visiškai neveikia mieliagrybių. Produkto instrukcijose paprastai nurodoma prieš nuskalaujant palaikyti priemonę apie penkias minutes; matomas pagerėjimas dažniausiai pasireiškia po dviejų ar trijų procedūrų (šaltinis: Salicilo rūgšties ir sieros šampūnas, „Kaiser Permanente“ vaistų enciklopedija). Kadangi ji pašalina pleiskanas, o ne veikia pagrindinę reakciją, paprastai naudingiau ją derinti su priešgrybeline medžiaga, o ne naudoti vieną.

Akmens anglių derva ir seleno sulfidas yra seniau naudojamos veikliosios medžiagos, kurių veiksmingumas pagrįstas tikrais įrodymais, tačiau prieš pasirenkant vieną iš jų verta žinoti ir apie praktinius kompromisus. Akmens anglių dervos šampūnas gali padidinti odos jautrumą saulei, pakeisti šviesių audinių ir plaukų spalvą bei sudirginti gydomą odą kai kuriems žmonėms (šaltinis: Akmens anglių dervos šampūnas, Klivlando klinika). Jau vien dėl to pirmiausia verta išbandyti paprastesnę priešgrybelinę priemonę, o akmens anglių dervą palikti vėlesniam laikui.

Kodėl didesnė koncentracija nebūtinai reiškia didesnį veiksmingumą

Gali kilti pagunda manyti, kad geriausiai veikia tas šampūnas, kurio etiketėje nurodyta didžiausia koncentracija, tačiau koncentracijos ribos nustatomos pagal reglamentavimą ir rinkos taisykles, o ne pagal tai, kuris produktas veikia geriau. Be recepto parduodamas 1 % ketokonazolas nėra tas pats, kas 2 % koncentracija, naudota tyrimuose, kurių rezultatai čia pateikti, o ES nustatyta 1 % piroktono olamino riba yra kosmetikos saugos apribojimas, o ne ženklas, kad ši medžiaga negali veikti stipriau. Lygindami du šampūnus vien pagal ant buteliuko nurodytą skaičių sužinosite mažiau, nei patikrinę, kas iš tikrųjų buvo tirta naudojant būtent tokią tos veikliosios medžiagos koncentraciją.

Taisyklė dėl sąlyčio laiko, kurią dauguma žmonių taiko neteisingai

Dauguma žmonių įpratę suputoti šampūną, kelias sekundes patrinti plaukus ir nuskalauti – taip, kaip naudodami įprastą šampūną. Tikriausiai būtent šis įprotis yra viena svarbiausių priežasčių, kodėl tinkamai pasirinktas šampūnas nuo pleiskanų, regis, neveikia. Dermatologų rekomendacijose nurodoma prieš nuskalaujant palikti šampūną ant galvos odos maždaug penkioms–dešimčiai minučių, kad veiklioji medžiaga spėtų paveikti odą, o ne būtų nuskalauta kartu su putomis per pirmąsias kelias sekundes (šaltinis: Amerikos dermatologų akademijos rekomendacijos dėl pleiskanų). Praktiškas būdas išlaukti šį laiką nestovint po tekančiu vandeniu ir nieko neveikiant: pirmiausia įmasažuokite šampūną į galvos odą, tada prauskitės toliau, o nuskalaukite jį pačioje pabaigoje.

Kaip dažnai plauti galvą, priklauso nuo plaukų tipo, o ne nuo visiems vienodai taikomos taisyklės: plonus, tiesius ar riebius plaukus plaukite maždaug du kartus per savaitę, o šiurkščius ar garbanotus – maždaug kartą per savaitę. Pastarieji ilgiau išlaiko natūralius riebalus ir gali išsausėti, jei plaunami dažniau.

Kaip pasirinkti veikliąją medžiagą

• Matomas pleiskanojimas ir niežėjimas, o galvos oda riebi: daugumai žmonių tokioje situacijoje pagrįstas pirmasis pasirinkimas būtų priešgrybelinė priemonė, kurios veiksmingumas pagrįstas tvirčiausiais įrodymais – ketokonazolas arba cinko piritionas.
• Jautrumas kvapiosioms medžiagoms ar eteriniams aliejams arba noras į kaitaliojamą rutiną įtraukti švelnesnę priemonę: piroktono olaminas yra tinkamas antrasis pasirinkimas, tačiau reikia sąžiningai įvertinti menkesnę jo įrodymų bazę, o ne pateikti jį kaip lygiavertį geriau ištirtoms veikliosioms medžiagoms.
• Storos, prilipusios pleiskanos, o ne birios: pirmiausia naudokite keratolitinę plovimo priemonę, kad atkelti pleiskanas; tada vėliau naudojama priešgrybelinė priemonė galės pasiekti po jomis esančią odą.
• Galvojate apie akmens anglių dervą: prieš rinkdamiesi įvertinkite jos sukeliamą jautrumą saulei, dėmių atsiradimą ir kvapą, nes paprastesnė priešgrybelinė priemonė dažnai padeda išvengti šių kompromisų.

Vieną perspėjimą verta išskirti atskirai: jei galvos oda pradėjo pleiskanoti pradėjus naudoti vietinio poveikio minoksidilį, labiau tikėtina, kad ją išsausino preparate esantis alkoholis ir propilenglikolis, o ne prasidėjo tikros pleiskanos. Priešgrybelinis šampūnas neišspręs sausumo, kurį sukėlė kita priežastis. Verta pasiskaityti, kaip atskirti šią būklę nuo pleiskanų, jei sutampa simptomų atsiradimo laikas. Taip pat verta laikytis minoksidilio etiketėje pateikto nurodymo nutraukti vartojimą ir pasitarti su gydytoju, jei galvos oda sudirgsta arba parausta, o ne bandyti problemą spręsti dažniau plaunant galvą.

Kada tai jau nebe vien pleiskanos

Tinkamai pasirinkta veiklioji medžiaga ir pakankamas sąlyčio laikas padeda daugumai įprastų pleiskanų atvejų, tačiau ateina momentas, kai problema jau nebeišsprendžiama pakeitus šampūną. Storos ar plintančios pleiskanos, paraudimas arba tai, kad po kelių savaičių nuoseklaus ir teisingo gydymo nėra tikro pagerėjimo, yra priežastis kreiptis į dermatologą, o ne bandyti kitą produktą (šaltinis: Amerikos dermatologų akademijos rekomendacijos, kada savipagalbos nebepakanka). Atskirai aptariama, kaip vyksta toks pokalbis su gydytoju. O jei labiau panašu į storus, riebius plotelius ir ryškesnį paraudimą, o ne įprastą pleiskanojimą, verta pasitikrinti, kuo pleiskanos skiriasi nuo seborėjinio dermatito, užuot mėginus diagnozuoti vien iš tolo.

Kaip tai įtraukti į rutiną

„Quintéa“ Šampūno nuo pleiskanų pagrindas – pirmiau aptartas piroktono olaminas, o ne ketokonazolas ar cinko piritionas. Verta jį rinktis atsižvelgiant į šį įrodymų vertinimą, o ne manyti, kad visi šampūnai nuo pleiskanų veikia vienodai. Produkto instrukcijose nurodoma naudoti jį du kartus per savaitę plaunant galvą, o tarp šių dienų rinktis švelnesnį šampūną – tai atitinka pirmiau aptartas sąlyčio laiko ir naudojimo dažnumo rekomendacijas. Jei pleiskanojimą apsunkina ne tik pleiskanos, bet ir susikaupusios formavimo priemonių liekanos, verta į tą pačią rutiną įtraukti giluminio valymo procedūrą. Giluminio valymo šampūnas galvos odai tinka šiam tikslui, tačiau nepakeičia du kartus per savaitę naudojamo priešgrybelinio šampūno.

Renkantis šampūną nuo pleiskanų svarbiausia atsižvelgti į tai, kiek tvirti veikliosios medžiagos veiksmingumo įrodymai, palikti ją veikti tiek laiko, kiek reikia, ir suprasti, kada reikėtų kreiptis į dermatologą, o ne išbandyti kitą buteliuką. Žinant, kas nurodyta etiketėje ir koks šios medžiagos poveikis iš tikrųjų buvo ištirtas, spėlioti nereikia.